Absoliučių kontraindikacijų nėra. Kai kurie bendriniai susirgimai turi įtakos gydymo planavimui, todėl labai svarbu suteikti odontologui kaip įmanoma išsamesnę informaciją apie savo sveikatos būklę. Taip pat kai kada prieš implantaciją reikia atkurti prarastą kaulo tūrį.
Taip. Titanas- medžiaga, iš kurios lydinio gaminami implantai – yra lengvas, tvirtas bei biologiškai suderinamas, t. y organizmas jo neatmeta.
Itin retais atvejais galima įsriegti implantą iškart po to, kai pašalinamas dantis ir to paties apsilankymo metu ant implanto pritaikyti laikiną danties vainiką. Toks būdas reikalauja daugelio palankių aplinkybių, tačiau turi ir privalumų (išlieka dantenų kontūras, sutrumpėja gydymo laikas).
Implantacija atliekama vietinėje nejautroje, taigi, skausmas nejaučiamas. Po procedūros jums greičiausiai bus paskirti antibiotikai ir skausmą bei uždegimą slopinantys vaistai. Nepaisant to, apie savaitę galite jausti diskomfortą, nedidelį aplinkinių audinių patinimą, gali būti sunkiau valgyti ir kalbėti.
Implantuotų dantų priežiūra iš esmės nesiskiria nuo savų dantų priežiūros – valymui naudosite dantų šepetėlį ir tarpdančių siūlą ar šepetėlį. Profesionalią burnos ertmės higieną rekomenduojama atlikti dukart metuose. Jei sergate periodonto liga, jums būtina nuolatinė periodontologo priežiūra.
Ne. Tradiciniai prarastų dantų atstatymo būdai – protezavimas tiltiniais ar išimamais protezais, išsprendžiant kosmetinę problemą ir dalinai atstatant kramtymo funkciją. Tačiau tik implantas, kaip ir danties šaknis, apsaugo žandikaulio kaulą nuo sunykimo ir visiškai atstato prarastą kramtymo funkciją.
Taip atsitinka labai retai. Neprigijęs implantas nesunkiai pašalinamas, leidžiama sugyti žaizdai. Po kurio laiko galima vėl implantuoti į tą pačią vietą.
Danties implantas – titaninis varžtas, kuris įsriegiamas į žandikaulį vietoj trūkstamo danties šaknies. Jis suteikia atramą individualiai pagamintam danties vainikėliui arba išimamam protezui.
Implantacija- vienas iš didžiausių pasiekimų šiuolaikinėje odontologijoje. Apie 90 proc. įsriegtų implantų tarnauja 15 m. ir ilgiau.
Įprastai yra du gydymo implantais etapai – pooperacinis ir protezavimo. Pirmasis trunka 3- 6 mėn, antrasis- 1- 2 mėn.
Gali, jeigu pacientas to pageidauja. Bet prieš tai jam reikia paaiškinti, kokio rezultato galima tikėtis, nes tai yra iš tikrųjų labai sunkiai balinimui pasiduodantys dantys. Bet rezultatą pasiekti galima. Ir nors ankstesnė spalva šiek tiek grįžta, rezultatas išlieka, ir dantys pašviesėja. Galbūt teks balinti ne dvi ar tris savaites, o keletą mėnesių specialiai pritaikytų režimu, bet dantys gali tapti baltesni.
Pirmiausia reikėtų įvertinti paciento burnos būklę ir paciento norus, nes kol nesutvarkyta burna, tai yra neužplombuoti dantys ir nesugydytas dantenų uždegimas, dantų balinti negalima. Kita vertus, reikėtų įsitikinti, ar tikrai pacientas realiai suvokia, kokie dantys, balti ar kiek tamsesni, ir ar jam apskritai reikalingas balinimas. Todėl prieš balinant, pirmiausia reikia pasikalbėti su odontologu.
Dantys turi būti sveiki, tai yra sanuoti. Dantenos taip pat turi būti sveikos, dantenų uždegimas išgydytas. Prieš balinimą pacientui reikia atlikti profesionalią burnos ertmės higieną ir dantų nupoliravimą.
Balinimo prognozė yra nuo vienerių iki trejų metų. Manoma, kad maždaug 74 % atvejų danties spalvos stabilumas išlieka apie pusantrų metų. Tai, aišku, priklauso nuo paciento burnos higienos ir kontaktų su dažančiais reagentais, tokias kaip rūkymas, kavos ir arbatos, raudono vyno vartojimas. Susilaikymas nuo dažančių medžiagų vartojimo, gali šią prognozę pailginti ir pagerinti.
Būna atvejų, kada balinimas tiesiog neefektyvus. Jeigu dantų spalva yra pakitusi dėl karieso, dantys neišbals. Taip pat nerekomenduojama balinti dantų su dantų recesija ir jautriais dantų kakleliais. Nerekomenduotina balinti dantų nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams iki 18 metų, taip pat dideliems rūkoriams ir alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms.
Ne,išskyrus tuos atvejus, kai vartojamas tabakas, kava, česnakas, svogūnai ir panašus maistas, blogą kvapą iš burnos nulemia apnašą sukeliančios bakterijos, kurios veisiasi tarpdančiuose, dantenų kišenėse ir ant liežuvio.
Ne. Skalavimo skysčiai patys negali pašalinti apnašų, jie tik sulėtina jų formavimąsi ir destrukcinį poveikį. Tik kruopštus rankinis valymas pagal dantenų kraštą ir ypač tarpdančiuose tarpus užpildančiais šepetėliais garantuoja ilgalaikę apsaugą.
Ne. Nei dažnis, nei trukmė savaime nėra svarbūs. Viskas priklauso nuo to, kaip valoma. Kiekvienas žmogus skirtingu būdu pasiekia, kad jo dantys būtų švarūs. Geriau vieną kartą labai gerai išsivalyti dantis nei 3 kartus bet kaip.
Ne. Periodontitas ir blogas kvapas yra neskausmingi, o prasidedant ėduoniui taip pat neskauda. Tarpdančių apnašos gali ilgai nepastebėtos dirbti savo pražūtingą darbą.
Neteisybė. Nei ėduonis, nei gingivitas nėra paveldimos ligos. Netgi paveldėjus dantų audinio silpnumą, taisyklinga burnos higiena yra geriausias būdas užtikrinti sveikus dantis.